rambus

rambùs, -ì adj. (4) K, ram̃bus, -ì (4) Rš; SD62,131, Q317, R, MŽ, Sut 1. sunkiai pavaromas, nebijantis botago, nerangus: Eržilas, ilgai neromytas, tampa rambùs, t. y. nebijo botago J. Arklys rambus B. Paimk botagą, nepavažiuosi: sartis ram̃bus Jrb. Su rambiu arkliu pry lengvio vežimo kad reikia važiuoti, negal pykčiu tvertis Tv. Nors užkapok tokį ram̃bų arklį, jis vis tiek nepabėgės Auk. Mano arklys ram̃bus, neudolas Aps. Jau nepatęsia, toks rambùs arklys Rod. Jie daugiausia jaučiais važinėja, – tie gyvuliai rambūs, nesibaido rš. ^ Rambus ir mušamas papranta LTR(Vdk). Rambų arklį tik vilko dantis pataiso PPr410. Apsiprato kaip rambus arklys su botagu KrvP(Švnč). Baidosi kaip rambus arklys botago KrvP(Vrn). Baugščioji žuvis išlėkė, rambioji dar tebemiega M.Katk. 2. nepaslankus, nedarbštus, abejingas: Jinai labai rambì, nepersidirba Slm. Jei nebūtumi toks rambùs, pats pasidarytumi Skd. Aš toks rambùs, neinu Šr. Ram̃būs in mokslą Lp. Ans dėjos rambùs Rmč. Piršleli, tai tau ne su manim bus, jisai rambesnis prie mergų Žem. Rambus arto[ja]s… veltuo jis lauksai brandos atenčiam metuo S.Dauk.

ram̃biai adv. K: Labai rambiai išeinu iš seklyčios A.Gric. Apsvaigintas naminės, jisai galvojo lėtai ir rambiai rš.

3. sukietėjęs, įdiržęs: Iškritusias žarijas ima rambia sauja P.Cvir. 4. prk. nejautrus: Jame visada virpėjo rambesne klausa sunkiai pagaunama graudulio gaidelė E.Miež.